Best beachesMountainsSeasideTrekking

Cinque Terre Nacionalinis Parkas

Cinque Terre National Park

Cinque Terre (liet. Penkios žemės) – vieta, kurioje ką veikti atras ne tik tie, kurie mėgsta lengvus kopinėjimus po kalnus, bet ir mėgstantys gerą jūros gėrybių maistą, vyną, pasiplaukiojimus laivu, pasivaikščiojimus po mažus miestelius, saulę, maudynes žydroje jūroje ir rausvą vakarėjantį dangų…

via_dellamore-manarolaTaigi kas tos penkios žemės? Tai visai nedidutė teritorija Ligurijoje, netoli šiaurės Toskanos, ribojama skaidrios Viduržemio jūros ir čia pat į dangų šaunančių kalnų. Dešimties kilometrų ruože išsidėstę penki maži kaimeliai – Riomaggiore (liet. Riomadžiore), Manarola, Corniglia (liet. Kornilja), Vernazza (liet. Vernaca), Monterosso (liet. Monteroso). Atstumą tarp jų galima įveikti trimis būdais – traukiniu, stojančiu kiekviename kaimelyje; laivu, nesišvartuojančiu tik Korniljoje; pėsčiomis keliaujant kalnų šlaitais palei jūros krantą. Šis takas vadinamas Sentiero Azzuro arba Žydrasis kelias, egzistavęs jau viduramžiais. Kiti takai vingiavo aukščiau kalvose, tarp miškų, vynuogynų, užsukdavo į čia įsikūrusias bažnyčias-vienuolynus.

ManarolaPirmasis kelionės per Penkias žemes etapas prasideda Riomaggiore ir vadinasi „Via dell‘Amore“ (liet. Meilės kelias). Tai – pats lengviausias takas, lygus ir platus. Kelias veda palei jūrą, čia daugybė širdžių, spynų, amžinų meilės pažadų ir kitų turistinių atrakcijų. Etapas baigiasi Manarola traukinių stotyje. Iš jos tuneliu nesunku pasiekti pačią Manarola.Manarola

Manarola buvo įkurta romėnų, kurie paliko toliau nuo krantų esantį Volastro miestą ir atsikraustė prie jūros. Pati žaviausia – centrinė Manarola gatvė, kurioje vietos gyventojai „švartuoja“ savo valtis. Na o pati geriausia vieta pažvegti į kaimelį – Punta Bonfiglio. UnseenTuscany.com pataria praleisti Manaroloje mažiausiai pusdienį ir apžiūrėti ne tik centrinę gyvenvietės dalį, bet pakilti į aukščiau esančias siauras gatveles bei nusileisti iki uolėto priėjimo prie jūros. Galiausiai – leistis Via Belvedere taku, stabtelėti ant čia esančių suoliukų ir pasimėgauti vaizdu į jūrą.

ManarolaAntrasis etapas Manarola-Corniglia irgi nėra sudėtingas, takas beveik be įkalnių ir nuokalnių, platus, apsauginės tvorelės nuteikia lengvam dviejų km ilgio pasivaikščiojimui: vynuogių plotai kalnų šlaituose iš vienos pusės, jūra ir gaivus vėjelis – iš kitos, valanda lengvo pėdinimo netrunka prabėgti. Tačiau maršrutui besibaigiant tenka užsiropšti 382 laiptelius tam (viršuje pasitinka užrašas “Sveikiname, jūs ką tik įveikėte 382 laiptelius ir atvykote į Kornilją”). Kaimelis buvo įkurtas dar romėnų, o vardą gavo iš asmens, vardu Kornelijus (Corneliu), kuris čia gamino baltą vyną. Čia žavi mažos siauros gatvelės ir nuostabūs vaizdai į jūrą nuo aukštos uolos. Būtent šis kaimelis neturi jokio priėjimo prie jūros.Corniglia

Iš kačių miesto Corniglios takelis veda į Vernazzą. Keturi kilometrai šlaitais vingiuojančiu takeliu, jau nebe tokiu lygiu ir tiesiu. Pirmajį kilometrą lydi alyvmedžių giraitės, vėliau akmenuotą takelį supa tik kaktusai… Nuokalnes keičia įkalnės, tad paprastai pasiryžusių įveikti šią atkarpą mažėja. Tačiau įveikusius etapą pasitinka ant uolos krašto kybantis Dorijos tvirtovės bokštas, o vėliau ir pati Vernazza, išsišovusi tolyn į jūrą. žvelgiant visai nesunku įsivaizduoti ir 1080-uosius metus, kai gynybinių įtvirtinimų apsupta Vernazza buvo paminėta rašytiniuose šaltiniuose (tuo metu daugiausia gintasi nuo saracėnų puolimų). Magiška viduramžių dvasia čia vis dar jaučiama.Vernazza

Vernazza stebina gatvelių ir laiptelių labirintu ir geru maistu. Pastarasis Penkiose žemėse išlaikė gilias istorines tradicijas net ir šiomis dienomis. Šviežutėlės jūros gėrybės čia neturi lygių: ančiuviai, karšiai, sepijos, geldelės, krevetės, aštuonkojai, kalmarai viešpatauja bene visuose patiekaluose. Viskas paruošta labai paprastai, naudojant vietines prieskonines žoleles ir alyvuogių aliejų, nieko daugiau.Vernazza

Pasiryžusius iš Vernazzos keliauti į Monterosso takelis pirmiausia palydi per alyvmedžių giraitę ir vynuogyną. Kelią pastoja keli maži upeliukai, garmantys žemyn į žydrą jūrą iš kelių šimtų metrų aukščio. Lengva pradžia dar nereiškia lengvos pabaigos… 3 km atstumas bene sunkiausiai įveikiamas: čia daugybė stačių įkalnių, takelis susiaurėja iki kelių spindžių siūlės palei kalvos kraštą, reti pavėsiai vilioja prisėsti ir nesikelti nuo akmenų valandų valandas. Tačiau visa tai atperka vaizdai – į jūrą šaunanti Vernazza, baltos jachtų burės, keliaujančios horizonto link, vakarop slenkanti saulė, cikadų svirpimas ir galiausiai išnyrantis Monterosso.

MonterossoĮ Monterosso tenka leistis laiptais, vingiuojančiais paleis citrinmedžių ir vynuogių laukus, įsitaisiusius mažomis terasomis paverstuose kalno šlaituose. Kaip ir kiti Penkių žemių kaimeliai Monterosso skaičiuoja ilgus šimtmečius, mena tuos laikus, kai XIII amžiuje vietiniai gyventojai, besigindami nuo atakų, pasistatė čia gynybinius įtvirtinimus, kurių griuvėsiai matyti ir šiandien.

Keli žodžiai apie vyną. Verta paraugauti balto vietinio vyno ir vyno, vadinamo Sciacchetrà (liet. Šiaketra). Pirmasis – subtilus blyškiai geltonos spalvos vynas, idealiai tinkantis su žuvies patiekalais, daržovėnis ir tipiška duona focacce (liet. fokačia). Antrasis – garsiausias ir populiariausias regiono vynas, auksinės ar gintar spalvos, kiek tirštas, saldus ir todėl labiausiai tinkantis su desertais. Čia auginamos vynuogės, kitaip negu įprastai, paliekamos džiūti apie tris mėnesius, vėliau traiškomos ir tik tada gaminamas vynas, iš čia ir pavadinimas (it. schiacciare – traiškyti).