Santa Maria del Fiore – Florencijos katedra

Santa Maria del Fiore Pačiame Florencijos miesto centre, didžiulėje aikštėje, padalintoje į dvi dalis (Piazza del Duomo ir Piazza San Giovanni) stūkso kvapą gniaužianti katedra, pasidabinusi akimis sunkiai aprėpiamu kupolu. Santa Maria del Fiore – ketvirta pagal dydį katalikų bažnyčia pasaulyje. Katedros statybos prasidėjo 1296 metais pagal architekto Arnolfo di Cambio parengtą projektą ir turėjo iškilti čia stovėjusios Santa Reparata bažnyčios vietoje. Prabėgus daugiau nei šimtui metų, 1421-aisiais, pagrindinė katedros dalis buvo baigta – trūko tiktai kupolo. Šiam darbui atlikti paskelbtą konkursą laimėjo genialusis architektas Filippo Brunelleschi. Katedra buvo atverta tikintiesiems 1436-ųjų balandžio 25 dieną.

Basilica di Santa Croce – Šventojo Kryžiaus bazilika

Basilica di Santa CroceSanta Croce bazilika įsikūrusi to paties pavadimo aikštėje visai netoli nuo Arno upės krantų. Ji vadinama „Italijos Panteonu“, mat čia palaidotas gausus būrys žinomų italų – Michelangelo, Galileo, Rossini, Alberti, Machiavelli ir daugybė kitų kultūros, mokslo, bažnyčios ir politikos veikėjų. Čia esančioje Castellani koplyčioje palaidotas lietuvis didikas Mykolas Kleopas Oginskis. Bazilika pradėta statyti 1294-aisiais architekto Arnolfo di Cambio. Prie statybų, trukiusių iki pat 1444 metų prisidėjo ir Filippo Brunelleschi. Santa Croce laikoma didžiausia pranciškonų bažnyčia pasaulyje. Pazzi šeimos koplyčia garsėja kaip renesanso šedevras, sukurtas F. Brunelleschi. Aikštėje, kairiojoje bažnyčios fasado pusėje, stovi Dante skirta skulptūra.

Palazzo Vecchio – Senieji Rūmai

Palazzo VecchioVienoje iš seniausių miesto aikščių – Piazza della Signoria – didingai stūkso Senieji Rūmai. Nuo pat savo atsiradimo 1299 metais, statyboms vadovaujant architektui Arnolfo di Cambio, Senieji rūmai buvo miesto valdžios ir galybės simboliu. Pastatyti ant anksiau čia stovėjusio romėnų amfiteatro ir miestiečių namų pamatų (buvo nugriauta net ir bažnyčia, o jos liekanas rūmų sienoje galima matyti iki šiol), rūmai simbolizavo naujosios santvarkos pergalę. Savo formomis rūmai buvo panašūs į tvirtovę aukštomis storomis sienomis ir mažais langais. XVI a. viduryje Palazzo Vecchio pateko į Cosimo I de Medici rankas ir buvo žymiai išplėsti. Kartu čia atsirado ir prabangūs apartamentai, kurių sienas dengė gobelenai ir freskos, o lubas puošė gausybė aliejumi tapytų ir specialiai pritvirtintų paveikslų. Susirinkimų salė stebina savo dydžiu ir dekoru, čia galima pamatyti ir Michelangelo skulptūrą.

Ponte Vecchio – Senasis Tiltas

Ponte VecchioPonte Vecchio – vienas seniausių Europos arkinių tiltų, nutiestas XIII amžiuje per Arno upę (tilto čia būta jau romėnų laikais, prieš maždaug 2000 metų). Dabartinis Ponte Vecchio atsirado XIV amžiuje. Ant tilto įsikūrė mėsininkai ir žuvies pardavėlai, pasistatę čia daugybę mažyčių ant vandens pakibusių namukų. Sakoma, kad būtent čia gimė terminas „bankrotas“: pardavėjai, negalėdavę susimokėti mokesčių už prekystalį, būdavo baudžiami – kareiviai sulaužydavo jų prekystalį, šis veiksmas buvo pavadintas „bancorotto“ (liet. sulaužytas stalas). Vėliau mėsos turgus iš čia buvo iškraustytas, o jo vietoje įkurtos auksakalių dirbtuvės.

Corridio Vasariano – Vazario Koridorius

Vasari Corridor by CollectmomentsVazario Koridorius – koridorius, jungiatis Palazzo Vecchio ir Palazzo Pitti – rūmus, priklausiusius Medičiams ir buvusius apie 1,2 km vienas nuo kito (maža to, skirtingose Arno upės pusėse). Koridoriaus autorius – Giorgio Vasari, Cosimo I de Medici architektas. Koridorius buvo pastatytas per 5 mėnesius 1564 metais ruošiantis pastarojo sūnaus Francesko I ir Johanos iš Austrijos vestuvėms. Būtent Cosimo I iškeldino nuo tilto mėsininkus ir pakvietė įsikurti juvelyrus (prestižas yra prestižas).

Palazzo Pitti rūmai ir Boboli sodai

Renesansiniai Pitti rūmai, pastatyti 1458-aisiais vietos bankininko Luca Pitti paliepimu. Verslui ne itin sekantis šeima buvo priversta parduoti rezidenciją. Pastarąją nupirko ne kas kitas, o Cosimo I de Medici, jo gražuolė žmona Eleonora da Toledo ir bene dešimt vaikučių. Tai Pitti rūmai buvo „pasmerkti“ tapti didžiųjų Toskanos kunigaikščių rezidencija, o vėliau užimti Napoleono. XX a. pr. Italijos karalius Vittorio Emmanuele III padovanojo rūmus Italijos tautai ir įkūrė čia net kelis muziejus.
Boboli gardenŠiandien Palazzo Pitti yra ne tik puikus renesanso rūmų su milžilnišku parku pavyzdys, bet ir vieta, kurioje susitelkę net keli muziejai. Karališkuosiuose apartamentuose įsikūrusi paveikslų galerija, kurioje galima rasti Raffaello, Tiziano, Caravaggio, Rubens, Pietro da Cortona ir kitų renesanso meistrų darbus. Trečiąjame rūmų aukšte – italų menininkų darbai nuo XVIII a. iki I-ojo pasaulinio karo. Palazzina della Meridiana saugoma didžiausia Italijoje kostiumų kolekcija. Vasaros aparatmentuose įsikūręs Sidabro muziejus, kuriame, be daugybės objektų, saugomas ir Medici šeimos lobis.

Galleria degli Uffizi – Uficių galerija

Uffizi Botticelli Birth of VenusUficių galerija – vienas žymiausių pasaulio muziejų, saugantis įspūdingą paveikslų kolekciją. Čia galima pamatyti ne tik Giotto, Simone Martini, Piero della Francesca, Beato Angelico, Filippo Lippi, Mantegna, Correggio darbus, bet ir kvapą gniaužiančius Leonardo da Vinci, Raffaello, Michelangelo, Caravaggio ir Botticelli šedevrus. Milžiniškoje Uficių kolekcijoje galima rasti ir kitų Europos menininkų: Dürer, Rembrandt, Rubens. Muziejus įsikūręs XVI a. antrojoje pusėje G. Vasari projektuotame biurų pastate (it. uffizi – ofisai), kurio užsakovu buvo Cosimo I de Medici, o biuruose dirbo Toskanos didžiosios kunigaikštytės valdymo organai.

Galleria dell‘Accademia – Akademijos galerija

Accademy GalleryAkademijos galerija įsikūrusi pastate, kuriame 1561 m. buvo įkurta Meno ir dizaino akademija, pirmoji tokio pobūdžio institucija Europoje. Tarp asmenų, įkūrusių meno mykyklą, tapusią garsia visoje Europoje, buvo Giorgio Vasari, Agnolo Bronzino, Bartolomeo Ammanati ir kiti, o globa ir mecenavimu užsiėmė Cosimo I de Medici ir Michelangelo. Bene svarbiausias įvykis akademijos kaupiamos kolekcijos istorijoje – 1873 m. originalios Michelangelo „Dovydo“ statulos perkėlimas į Akademijos patalpas. Be garsiojo “Dovydo” ir kelių kitų Michelangelo skulptūrų, galerijoje gausu ankstyvojo XIV-XV a. florentietiškojo ir religinio meno pavyzdžių.

Palazzo Bargello – Bardželo rūmai

Palazzo BargelloRūsčiais mūrais ir bokštu pasitinkantis Nazionalinis Bargello muziejus įsikūręs buvusioje viduramžių Florencijos valstybės administracijos, teismo ir kalėjimo tvirtovėje. Bargello buvo antrieji pagal dydį ir svarbą rūmai Florencijoje. Tuo metu, kai rūmuose buvo vykdomas teisingumas, mirųsiųjų kūnai būdavo pakabinami languose, kai perspėjimas ketinantiems nusižengti. Dabar muziejuje eksponuojama didelė skulptūrų kolekcija, kurioje puikuojasi Donatello, Andrea del Verrorchio ir Michelandželo darbai. Bene garsiausias iš jų – bronzinė Donatello kurta Dovydo skulptūra.

Basilica di San Lorenzo – San Lorenzo bazilika

San Lorenzo bazilika garsi kaip vienos Medici šeimos, vienos įtankingiausių renesanso Europoje, kapavietė. Čia palaidota beveik 50 šeimos narių, kai kuriems iš jų antkapius kūrė Michelangelo ir Andrea del Verrocchio. Pirmoji bažnyčia dabartinės bazilikos vietoje buvo pašventinta dar romėnų laikais, IV amžiuje. 1418 m. buvo suplanuota bažnyčią žymiai praplėsti, o Giovanni di Bicci de’Medici sumanė čia sukurti šeimos panteoną ir šiam darbui pasamdė Filippo Brunelleschi. Kai darbai buvo baigti, XVI a. pr., bazilikai vis dar trūko fasado. Medici užsakė jį sukurti Michelangelo, tačiau šis darbas toliau projekto nepažengė dėl didžiulės darbų kainos. Bazilika be fasado yra šiandien. 1520 m. Michelangelo pradėjo statyti Naująją zakristiją, kurioje sukūrė savo pagarsėjusius antkapinius monumentus. Kitas darbas, kurį Michelangelo pradėjo 1523 m., buvo Biblioteca Medicea Laurenziana, biblioteka, kurioje turėjo tilpti Medičių turima antikinių ir kt. manuskriptų kolekcija. Biblioteka atidaryta 1571 m.