Alpi Apuane (liet. Apuanų Alpės) driekiasi Massa Carrara ir Lucca provincijose. Čia nuo neatmenamų laikų išgaunamas bene vertingiausias pasaulyje marmuras, o atsiveriantys peizažai vilioja gamtos mylėtojus. Tad kelionė po Toskaną gali būti ne tik kelionė po meno lopšiais vadinamus miestus, viduramžiškus kaimelius ir žaliuojančius vynuogynys, bet kelionė po Toskaną gali būti ir nutrūktgalviškas nuotykis Alpi Apuane kalnuose. Ypač jei esate via ferrata (liet. geležinis kelias) mylėtojai. Aukščiausia Alpi Apuane viršukalnė – Monte Pisanino (1947 m), visai netoliese Monte Sumbra (1764 m), na o uolėtas ir status Monte Cavallo (1888 m) primena Dolomitines alpes. Viena šio kalno siena paliks be žado net ir daug ko mačiusius alpinistus – tai 700 m aukščio į dangų besistiebianti uola.
Via Ferrata Ricciardo Malfatti (Monte Sumbra)
Via Ferrata Ricciardo Malfati – bene pati paprasčiausia via ferrata Apuanų Alpėse ir tinkama kiekvienam, kuris trokšta pirmą kartą išbandyti „geležinį kelią“. Maršrutas įveikiamas per 20 min., o viršuje pasitinka marmuro kasėjo nesudarkyta viršūnė. Maršrutas nerekomenduojamas karščiausiais vasaros mėnesiais dėl vyraujančių temperatūrų, taip pat žiemą. Geriausias metas išbandyti Via Ferrata Monte Sumbra – vėlyvas pavasaris, vasaros pradžia ir ruduo.
Via Ferrata Renato Salvadori (Monte Forato)
Forato kalnas vardą gavo dėl čia esančios natūraliai susidariusios 32 m pločio ir 26 m aukščio arkos (liet. pradurtas kalnas). Ši arka jungia pietinius viršūnės (1223 m) šlaitus su šiauriau esančia žemesne viršūne (1209 m). Monte Forato Via Ferrata maršrutas yra nesunkiai įveikiamas, jame yra vos kelios techniškai sudėtingesnės atkarpos (pvz., ypač siauras laiptelis palei stačią sieną). Žiemą maršrutas nerekomenduojamas, mat gali būti sniego.
Via Ferrata Aristide Bruni (Monte Procinto)
Procinto kalnas (1177 m) – tai vienas iš įdomiausių ir charakteringiausių Alpi Apuane masyvo kalnų. Čia galite rasti savotišką apie 50 m aukščio akmens “bokštą”, kurio viršūnėje žaliuoja nedidelis miškelis. Maršrutas yra nesunkus ir nereikalauja specialaus techninio pasirengimo. Apatinė „bokšto“ dalis yra tvirta, o štai įpusėjus kopimą reikia pasisaugoti ir neišjudinti akmenų. Žiemą maršrutas gali būti įveikiamas, jei nėra sniego.
Via Ferrata Siggioli (Pizzo d’Uccello)
Via Ferrata Siggioli yra kiek sunkiau įveikiama už ankščiau aprašytas trasas. Uola, į kurią kopiama, tvirta, tik prieš viršūnę linkusi trupėti. Net keliuose maršruto taškuose kopimą palengvina iškalti laipteliai ir tai, kad palei visą maršrutą nutiesti lynai. Po ypač drėgnų ir sniegų žiemų patariama maršrutą įveikinėti tik pavasario pabaigoje.
Via Ferrata Contrario (Monte Contrario)
Via Ferrata Contrario trasa – pati ilgiausia iš čia pateikiamų, fiziškai ir techniškai sunkiausia visose Apuanų Alpėse. Trasa buvo baigta įrenginėti 2002 m., tad pasižymi naujai sumontuota ir puikiai laikančia įranga. Šis maršrutas gali būti padalintas į dvi dienas (naktį tektų praleisti stovykloje, tad būtina turėti miegmaišį, vandens ir maisto atsargų). Nesiteiskite į Via Ferrata Contrario artėjant blogam orui – tai labai pavojinga.
Via Ferrata Vecchiacchi (Monte Sella)
Šiuo metu neprieinama. Via Ferrata Vecchiacchi yra sudėtinga trasa, kuriai įveikti reikalingas ne tik fizinis pasiruošimas ir techninė žinios, bet ir speciali įranga. Tam, kad pasiektumėte trasos pradžią, teks įkopti Monte Sella viršūnę (1739 m), įveikti siaurą ir pavojingą atbrailą. Tik tada prasideda apie 1600 m ilgio trasa.
Credits: www.vieferrate.it
