Piazzale Michelangelo – Mikelandželo aikštė
Piazzale Michelangelo, arba Michelangelo aikštė atsirado 1869-aisiais architekto Giuseppe Poggi dėka. Aikštė, kurios viduryje stovi milžiniška bronzinė Michelangleo „Dovydo“ kopija, vilioja turistus ir dovanoja jiems nepaprasto grožio Florencijos panoramą. Iš čia matyti ne tik Duomo, Palazzo Vecchio ar Basilica di Santa Croce, bet ir Ponte Vecchio, Forte Belvedere, rožynas, miesto siena, alyvmedžiais apaugusi kalvelė, Fiesole ir aplinkinės kalvos. O žiemą, kai oras skaidrus, tolumoje matyti ir baltos Alpi Apuane viršūnės.
Palazzo Vecchio – Senieji rūmai
Palazzo Vecchio savo formomis panašūs į gerai ginamą tvirtovę aukštomis storomis sienomis ir mažais langais. Na o virš rūmų aukštai į dangų iškilęs bokštas su auksu spindinčiu liūtu viršunėje. Rūmuose įsikūręs muziejus siūlo ekskursijas, kurių metu galima pakilti į beveik 90 m. aukštyje bokšte įrengtą nedidelę patalpą-buvusį kalėjimą ir pasigrožėti miesto ir jo apylinkių panorama. Be to, gidas papasakos daug įdomių istorijų iš miesto ir Medici šeimos gyvenimo.
Cupola del Duomo – Katedros kupolas
Pačiame Florencijos miesto centre, didžiulėje aikštėje, padalintoje į dvi dalis (Piazza del Duomo ir Piazza San Giovanni) stūkso kvapą gniaužianti katedra, pasidabinusi akimis sunkiai aprėpiamu kupolu. Santa Maria del Fiore – ketvirta pagal dydį katalikų bažnyčia pasaulyje. Vienoje iš bažnyčios pusių yra nedidelis įėjimas, vedantis į kupolą. Čia pat įsigijus bilietą galima ne tik patiems pamatyti, kaip visgi sukonstruotas žymusis Bruneleschi kupolas, bet ir pažvelgti į jį puošiančias freskas iš labai arti. Galiausiai iš maždaug 100 metrų aukštyje esančios aikštelės atsiveria puikus vaizdas į miestą ir jį supančias kalvas.
Campanile di Giotto – Džioto varpinė
Giotto kampanilė – dar viena puiki vieta pasidžiaugti renesanso lopšio panorama. Kampanilė stovi šalia Santa Maria del Fiore katedros ir yra vienas iš gražiausių miesto gotikinės architektūros pavyzdžių. Daugiau nei 80 metrų aukščio bokštas laukia turistų, norinčių pažvelgti į Florenciją iš viršaus ir į grakščiąją katedrą iš labai arti.
Torre San Niccolo‘ – Šv. Mykolo bokštas
San Niccolo‘ bokštas mena laikus, kai miestas XIII-XIV amžiuose buvo apjuostas nauja gynybine siena. Tuo pačiu metu ir buvo pastatytas bokštas-vartai. XIX amžiaus viduryje miesto siena buvo visiškai nugriauta, o bokštas išliko. Vasaros popietėmis čia rengiamos ekskursijos, kurių metu gidai pasakoja viduramžių Florencijos istoriją ir lydi turistus į senojo bokšto viršų, iš kur atsiveria puikus vaizdas į aplinkinius miesto rajonus ir Arno upę. Vasarą šalia veikia aperitivo baras ir vyksta menininkų manifestacijos (paskutiniosios iš jų metu bokštas buvo paverstas milžiniška galva – su ausimis, akimis ir nosimi).
Villa Bellosguardo – Vila Belosgvardo
Bellosguardo, arba gražusis vaizdas, žvilgsnis – tai Florencijos zona, pasislėpusi neaukštose kalvose, išraizgyta mažų galvelių, kuriose žaliuoja šimtamečiai alyvmedžiai ir tyliai rymo prabangios vilos. Iš čia į Florenciją galima pažvelgti kitu „kampu“ – katedra matyti ne iš šono, o iš priekio. Į Bellosguardo atvykti nėra taip paprasta kaip į kitas Florencijos vietas, reikia ieškoti Villa Bellosguardo, kurioje XIX amžiuje gyveno nemažai žymių žmonių (Giuseppe Garibaldi, Henry James, Charles Eliot Norton, o žymiai anksčiau čia gyveno ir Galileo Galilei). Deja, į vidų patekti dabar neįmanoma, nebent apsistojote joje kaip viešbučio svečias, tačiau iš šalia vartų esančios aikštelės atsiveria kitokios Florencijos panorama.