Toskana | Unseen Tuscany

Toskana

The Region UnseenTuscany

Faktai

Toskana (it. Toscana) – regionas vidurio Italijoje. Pietuose ribojasi su Lacijumi, rytuose su Umbrija ir Marke, šiaurėje – su Emilija-Romanija ir Ligūrija. Vakaruose krantus skalauja Tirėnų jūra. Plotas 22 990 km², gyventojų – apie 3,516 mln.

Svarbiausi Toskanos regiono miestai: Florencija, Arezzo, Grosseto, Livorno, Lucca, Massa, Pisa, Pistoia, Prato ir Siena. Per metus regione sulaukiama iki 10 milijonų turistų iš viso pasaulio.

UNESCO paveldas. Šešios Toskanos vietos priklauso Pasaulio paveldo sąrašui: Florencijos senamiestis (1982 m.), Sienos senamiestis (1995 m.), Pizos aikštė ir katedra (1987 m.), San Gimignano senamiestis (1990 m.), Pienzos senamiestis (1996 m.) ir Val d’Orcia senamiestis (2004 m.).

Gamta. 66,5% Toskanos paviršiaus sudaro kalvos, aukščiausias kalnas – Monte Prado (2054 m). Nors ir skamba neįtikėtinai, tačiau čia yra ir du neveikiantys ugnikalniai: pietų Toskanoje esantis Monte Amiata (1738 m) ir Capraia saloje esantis Monte Castello (445 m). Maža to, į pietus nuo Sienos galima rasti ir 150 km² ploto dykumą Deserto di Accona.

Klimatas

Pavasaris. Pavasaris Toskanoje laikomas neprognozuojamu – kartais temperatūra kovo mėnesį gali pakilti iki +20°C, o kartais – vos kelis laipsniai virš nulio. Nepaisant nemažo kritulių kiekio, balandžio pabaiga ir gegužė – puikūs mėnesiai keliauti po Toskaną ir grožėtis žaliuojančia gamta.

snow in FlorenceVasara. Birželio pabaigoje Toskanoje prasideda karštasis ir sausasis periodas, trunkantis iki rugsėjo vidurio, o kartais ir iki pat spalio mėnesio. Vasarą Toskanos miestuose karšta – vidutiniškai +30°C, karščiausiomis liepos mėnesio dienomis temperatūra gali siekti ir +40°C. Pajūryje klimatas švelnesnis, o kalnuotos vietovės džiugina gaivesniu oru net ir karščiausią vasarą. Taip tinkamas metas aplankyti Toskaną.

Ruduo. Iki spalio vidurio Toskanoje galima mėgauti švelniu rudenišku oru, vėliau prasideda lietingiausias metų periodas (vidurio Toskanoje lyja apie 80 dienų per metus, kalnuotose vietovėse iki 120, o pietinėje regiono dalyje tik 60 dienų). Temperatūra nukrenta vidutiniškai iki +15°C, nepaisant to, gali pasitaikyti ypač šiltų dienų spalį, tad tai – puikus metas kelionėms.

Žiema. Šaltasis periodas Toskanoje prasideda gruodžio mėnesį ir trunka iki vasario pabaigos. Šiuo metų laiku Toskanoje drėgna, pučia stiprūs ir šalti vėjai. Kalnuotose zonose gali snigti, likusioje regiono dalyje tai – gan retas reiškinys. Temperatūra paprastai svyruoja nuo 0 iki 7 laipsnių šilumos. Žemiausia temperatūra regione užfiksuota 1985-ųjų sausio mėnesį, tuomet Florencijoje temperatūra buvo nukritusi iki – 23,2°C.

Nuo etruskų iki Italijos Respublikos

Prieš kelis tūkstančius metų Toskana buvo paslaptingųjų etruskų, gyvenusių kalvų viršūnėse, namais. Arezzo, Chiusi, Fiesole ir Volterra ir daugelis kitų gyvenviečių nuo VII a. pr. Kristų sudarė nepriklausomų miestų sąjungą ir gynybinę sistemą. Deja, atsilaikyti prieš galinguosius romėnus nebuvo lengva, ir etruskų teritorijos 351 m. pr. Kr. buvo aneksuotos.

Romėnai Toskanos teritorijoje įkūrė svarbiausius regiono miestus Florenciją, Sieną, Pisą ir Luccą, su savimi atsinešė naujas technologijas. Vieni svarbiausių romėnų pėdsakų, aptinkamų ir šiandien – tai keliai ir akvedukai. Tačiau V a. romėnų dominavimas baigėsi, kraštą užgrobė gotai, dar po šimtmečio pasirodė Longobardai, ir regionas tapo svarbiu perienamuoju tašku tarp šiaurės ir centro-pietų Italijos. Atsirado vienas svarbiausių Europoje piligrimų kelių Via Francigena tarp Prancūzijos ir Romos.

Garsiojo piligrimų kelio dėka regiono padėtis nuolat gerėjo, čia kėlėsi nauji gyventojai ir kūrė verslus – keliaujantiems maldininkams reikėjo maisto, pastogės ir kitų paslaugų. XII amžiuje susikivirčijusios dvi priešiškos politinės grupuotės (popiežiaus gvelfai ir imperatoriaus gibelinai) supriešino Toskanos miestus ir žmones, o tuo pačiu ir padėjo iškilti stipriausiems. Pisoje, Sienoje, Luccoje, Florencijoje įsitvirtinusios gildijos ėmėsi tekstilės verslo, prekybos, žemdirbystės. Galiausiai regione dominuoti ėmė kultūros ir bankų sostinė Florencija.

Populonia castleNuo 1434 metų su kelionis pertraukomis Florencijoje ir visoje Toskanoje įsigalėjo vieni turtingiausių žemyno aristokratų – Medici šeima, ypač gausiai rėmusi garsiausius to meto dailininkus, skulptorius, architektus ir rašytojus. 1537 m. Cosimo I de Medici tapo ne tik Florencijos valdovu, bet ir pirmuoju Toskanos Didžiuoju kunigaikščiu. Medici šeimos era tęsėsi iki 1737 m., kai mirė paskutinysis šeimos vyras Gian Gastone.

XVIII a. mirus paskutiniajam iš Medici Toskana pateko į Francesco Stefano III iš Lotaringijos ir imperatorienės Marijos Teresos iš Austrijos rankas ir tapo Austrijos Imperijos dalimi. Augsburgų šeimos nariai regioną valdė iki XIX a. vid. (su kelerių metų pertrauka, kuomet čia šeimininkavo Napoelonas). 1860 m. Toskana tapo suvienytosios Italijos Karalystės dalimi. 1865-1871 metais Florencija buvo Italijos sostine.

Šiandien Toskana yra vienas svarbiausių Italijos ir visos Europos turizmo traukos centrų (per metus mieste apsilanko apie du milijonus turistų) ir vienas svarbiausių Italijos tekstilės pramonės centrų.





Motoristai