Volterra SkylineNorintiems ištrūkti iš miesto šurmulio ir keliauti jūros link Volterra – pati geriausia stotelė Toskanoje. Ant aukštos kalvos viršūnės įsikūręs miestelis – puiki vieta susipažinti su etruskų paveldu ir alebastru.

Pavadinimas “Volterra” susideda iš dviejų itališkų žodžių: volare (liet. skristi) ir terra (liet. žemė) ir reiškia skraidančią, slenkančią, griūvančią žemę. Pavadinimas parinktas neatsitiktinai – daugiau nei 500 metrų aukščio kalvos šlaituose matomos nuošliaužos – tikra slenkanti ar skrendanti žemė.

Amfiteatro RomanoApie Volterra buvo žinoma jau nuo VII amžiaus pr. Kr., kai čia apsigyveno etruskai ir apjuosė miestelį pirmąja gynybine siena. Etruskai gan sėkmingai gyveno ne vieną šimtmetį – užsiėmė vario ir sidabro gavyba, miškininkyste, žemdirbyste – gyveno taip sėkmingai, kad Volterra buvo tapusi viena turtingiausių etruskų miestų. Maždaug nuo III a. po Kr., teritoriją užkariavo romėnai, kurių pėdsakai Volterra matyti iki šiandien. Vėliau išgyvenusi barbarų ir gotų atakas, nuo IX amžiaus karolingų, saksonų ir frankų dėka Volterra tapo turtingu ir priveligijuotu vyskupų miestu. XIV amžiuje virė kova su Florencija, kurią miestas pralaimėjo. Na o dabar – tai nepakartojamas Toskanos kampelis, kurį tiesiog būtina aplankyti.

Volterra, kaip tikras viduramžiškas miestas, XIII a. buvo apjuostas aukšta gynybine siena, o į senamiestį galima patekti per kelerius joje esančius vartus. Volterra veidas nekinta ilgus šimtmečius, o tam įtakos turi miesto padėtis, netinkmai pramonei ar ryškesnei miesto plėtrai.

Volterra SuroundingsTad ką pamatyti Volterra? Pirmiausia, jau minėtuosius miesto mūrus, nuo kurių atsiveria puiki apylinkių panorama, supa beveik visą Volterra. Jie buvo pastatyti XIII amžiuje ant čia jau buvusių etruskų mūro liekanų. Keliaujant gynybine siena neįmanoma nepastebėti Teatro romano di Vallebuona liekanų – išlikusi romėnų teatro dalis su devyniolika eilių žiūrovams, koridoriai, scenos likučiais. Neapsieita čia ir be pirčių. Visa tai išliko šiukšlių dėka – archeologinė vietovė ilgus metus buvo palaidota po tonomis šiukšlių ir atkasta tik XX a. viduryje.

Volterra StreetLa Piazza dei Priori – pagrindinė miesto, atsiradusi vyskupų valdymo periodu (galingi vyskupai tuo metu griežtai kontoliavo miesto gyvenimą: teisingumo vykdymą, prekybą, mokesčius). Čia iškilo pirmieji miesto rūmai ir bokštai, viduryje buvo pasodintas guobos medis, aplink kurį vykdavo seniūnų susirinkimai. Dabar aikštėje dominuoja 1239 m. pastatyti Palazzo dei Priori rūmai, kuriuose savo būstinę buvo įkūrę vėlesni miesto valdovai. Kitoje aikštės pusėje stovi Palazzo Pretorio rūmai, šių rūmų bokštas “Torre del Porcellino”, vadinamas Paršelio bokštu, dėl ant jo esančios paršelio skulptūros. Kiti aikštėje esantys rūmai – Palazzo Vescovile (atsirado kaip grūdų sandėlis, o vėliau buvo apgyvendintas), Palazzo Incontri, Palazzo del Monte Pio.

Palazzo VolterraCase-Torri (liet. namai-bokštai) – vienas iš įdomiausių architektūros objektų mieste. Bokštai viduramžiais buvo vieni iš pagrindinių turto ir galios simbolių – šeima, turėjusi aukštesnius bokštus, buvo turtingesnė ir labiau gerbiama. Bokštai paprastai būdavo minimalių architektūrinių formų, mažais langais, durimis tik nuo antrojo aukšto (saugumo sumetimais) ir griežto išplanavimo (pvz., virtuvė viršutiniame aukšte, kad kilus gaisrui ugnis neaprėptų viso gyvenamojo ploto). Vieni įdomiausių Volterra bokštų – Casa-Torre Buonparenti ir Buonaguidi, sujungti arka ir virš jos esančiu koridoriumi taip, kaip ir juose gyvenusios dvi giminės buvo sujungtos santuokos saitais. Casa-Torre Toscano – tai kelių bokštų grupė, kuriuos pastyti 1250-aisiais užsakė Giovanni Toscano, karaliaus Renzo di Sardegna iždininkas.

Duomo – Volterros katedra buvo pastatyta XII amžiuje čia jau anksčiau egzistavusios bažnyčios vietoje. Katedros fasadas mažai dekoruotas, o štai interjeras stebina savo puošnumu, ypač auksu spindinčios lubos. Palei šonines navas rikiuojasi koplyčios ir zakristija, o aštuonkampė krikštykla, kaip jau įprasta, pastatyta priešais katedrą. XV amžiaus varpinės bokštas taip pat atskirtas nuo katedros.

Medici FortressLa Fortezza Medicea – aukščiausioje miesto dalyje XV amžiuje iškilo tvirtovė, kurios statybomis pasirūpino florentietis Lorenzo de Medici. Išskirtine laikoma seniausia tvirtovės dalis – Torre del Mastio bokštas. Tvirtovė buvo naudojama gynybiniais tikslais, nuo pat atsiradimo buvo ir politiniu kalėjimu, kuriame dienas leido Medici šeimai neįtikę asmenys. Ir dabar čia yra įrengtas kalėjimas.

Dėmesio verti ir du Volterra muziejai: Museo Etrusco Guarnacci ir Ecomuseo dell’Alabastro. Pastarasis įsikūręs sename Torre Minucci bokšte. Čia pasakojama alebastro istorija nuo etruskų iki mūsų laikų – nuo apdirbimo būdų iki panaudojimo ir meno dirbinių stilių, nuo ekonominių iki socialinių aspektų, tokių kaip rinka, alebastro apdirbėjo profesija ir dirbtuvių veikla.

Tuo tarpu Museo Etrusco Guarnacci – vienas seniausių visuomeninių muziejų Europoje – įkurtas 1761 metais mokslininkui didikui Mario Guarnacci padovanojus maždaug 50 tūkstančių knygų, archeologinių tyrimų sukauptą medžiagą ir publikaciją apie etruskus. Bene įdomiausias objektas muziejuje – „Ombra della sera“ (liet. vakaro šešėlis). Tai bronzinė III amžiaus prieš Kristų skulptūra, kuri saulei besileidžiant sukurdavo nepaprastą žmogaus pavidalo šešėlį ir primena šiuolaikinės skulptūros darbą. Besidomintieji etruskai turėtų užsukti ir į Acropoli Etrusca ir Necropoli (liet. Etruskų akropolis ir Nekropolis).