Atostogos Toskanoje šv. Valentino dienos proga – nuotabi dovana. Tad kodėl kelių dienų nepraleidus romantiškojoje Florencijoje, kurioje galima išgirsti daugybę nepaprastų meilės istorijų.
Jaunasis Buondelmonte de’ Buondelmonti buvo išvaizdus ir elegantiškas vaikinas, tačiau vieną dieną buvo užpultas iš pasalų ir nužudytas ant Senojo Tilto. Kalta dėl to buvo, žinoma, meilė: jaunuolis pažadėjo vesti garbingos Amidei šeimos palikuonę, tačiau vėliau savo ketinimų atsisakė. Gėdą nuplovė kraujas…
Tuo metu, kai Brunelleschi vadovavo žymiojo Santa Maria del Fiore kupolo statybos darbams, meistrai ir darbininkai įsipainiodavo į meilės istorijas. Viena iš jų paliko visam laikui žymę ant Florencijos katedros. Pasakojama, kad via dei Servi gatvės pradžioje stovėjusiame name gyveno gražuolė siuvėja, kasdien per langą stebėjusi statybos darbus. Vienas iš vyresniųjų meistrų pastebėjo gražuolę, o kai šios vyras išėjo į darbą – įsigudrino ir apsilankyti pas ją namuose. Trumpai aistros istorijai pasibaigus meistras nusprendė „pajuokauti“ – iš marmuro išskabtavo jaučio galvą, papuoštą milžiniškais ragais, ir įtaisė ją ant katedros sienos tiesiai priešais via dei Servi ir gražisios siuvėjos namus.
O štai Robert ir Elisabeth Barret Browning – žymi Anglijos poetų pora, bėgdama nuo rūstaus Elisabeth tėvo, prieglobstį rado Florencijoje. Čia jie laimingai gyveno net penkiolika metų, name, vadinamame „Casa Guidi“, stovinčiame šalia San Felice aikštės. Poetų namai buvo pavirtę anglo-saksiškosios Florencijos bendruomenės meka. Tik mirus Elisabeth jos vyras Robertas su sūnumi grįžo į gimtinę.
Villa Medicea de La Petraia taip pat slepia meilės istoriją. Vittorio Emanuele II di Savoia buvo pirmasis suvienytosios Italijos valdovas, na o buvusi Medici šeimos užmiesčio vila buvo paversta karaliaus vasaros rezidencija. Viloje vis dar galima pamatyti kambarį „Bella Rosina“, pavadintą Emanuele meilužės vardu.
Tačiau bene žymiausia Florencijos meilės istorija, be jokių abejonių, priklauso Francesco I dei Medici ir Biancai 
Cappello. Bianca buvo žymios venecijiečių šeimos palikuonė. 1563-aisiais mergina įsimylėjo florentietį Pietro Bonaventuri ir pabėgo kartu su juo į Florenciją ir netrukus susituokė. Tačiau vienos šventės metu Bianca sutiko Francesco de’ Medici, ir jaunuoliai įsimylėjo vienas kitą iš pirmo žvilgsnio. Nors Francesco I ir turėjo žmoną Giovanną, tai nesutrukdė jo santykiams su Bianca. Netrukus Giovanna paslaptingomis aplinkybėmis mirė, tad įsimylėjėliai galėjo nesislapstyti. Galiausiai mylimieji susituokė – Bianca tapo Toskanos didžiojo kunigaikščio žmona. Prabėgus aštuoneriems laimingiems metams pora leido laiką užmiesčio viloje Poggio a Caiano, tačiau vieną vakarą sutuoktiniai pasijuto blogai, pakilo tempertūra. Francesco I mirė po dešimties dienų, o vienuoliktąją mirė ir Bianca. Ilgus metus buvo ieškoma atsakymo, kas gi atsitiko žymiausiai Florencijos porai, tačiau nunuodijimo aršeniku versija taip ir nėra iki galo patvirtinta.
