Vynas

Aplankyti Toskaną ir neparagauti Chianti Classico (liet. Kianti Klasiko) vyno – kaip užsukus į Uffizi galeriją nė nežvilgtelėti į „Veneros gimimą“. Chianti – tai svarbi Toskanos istorijos ir kultūros dalis, tad susipažinti su nepaprasto grožio regionu, jame gaminamu visame pasaulyje garsiu vynu, vyndarių kasdienybe ir tradicijomis – tiesiog būtina.

Apie Chianti Classico vyną rašytiniuose dokumentuose informacijos randama jau nuo XII amžiaus. Dokumentuose pažymima, kad vynuogyninkystė buvo vystoma trijuose kaimeliuose – Castellina, Gaiole ir Radda, kurie ypatingam produktui gaminti, populiarinti įkūrė Chianti lygą (it. Lega del Chianti). 1716 metais didysis Toskanos kunigaikštis Cosimo III de’ Medici išleido teisės aktą ir juo paskelbė, kad vieninteliai tikrieji Chianti Classico vyno gamintojai yra jau minėtieji kaimai, ir dar vienas, vadinamas Greve. Įstatymas galiojo iki pat 1930-ųjų, kai Italijos vyriausybė ženkliai išplėtė šią teritoriją, tačiau net ir dabar klasiciniu Chianti regionu laikoma Cosimo III nustatyta teritorija. Tai maždaug 260 kvadratinių kilometrų plotas tarp Florencijos ir Sienos, pasidabinęs neaukštomis banguojančiomis kalvomis, žaliuojančiais miškais ir nedidelėmis fattoria (liet. ūkis).

Chianti vyno pagrindą, t.y. nuo 80% iki 100%, sudaro Sangiovese (liet. sandžiovėze) rūšies vynuogės, be kurių apskritai neįsivaizdujamas Italijos vynų pasaulis. Pasak legendos, vynuogių pavadinimas sangiovese reiškia „sanguis Jovis“ arba „Jupiterio kraujas“ – vynuogės pretenduoja ne tik į seną kilmę, bet ir ryšius su Romėnu vyriausiuoju dievu. Kaip gi kitaip – tik iš nepaprastų vynuogių gali būti pagamintas stebuklingo skonio vynas. Sangiovese yra Chianti Classico dvasia, jautri aplinkai ir reikalaujanti vyndario išmanymo bei kantrybės. Chianti vyno spalva – šiek tiek tamsesnė už rubino, kvapas primena vyšnias, tabaką, gervuoges, mėlynes. Patyrę vyno žinovai dar pridurtų, kad vynui senstant išryškėja truputis odos ir žemės, šokolado, razinų ir slyvų kvapai. Vynas turi nemažai taninų, o santūrus rūgšties pojūtis išlieka net ir gerai prisirpusio derliaus vyne.

Juodasis Gaidys

Tiesa, kiek keistokas vyno ir festivalio simbolis, tačiau jis priklauso regione įsikūrusiam Klasikinio Chianti vyno konsorciumui (it. Consorzio del Vino Chianti Classico), besirūpinančiam vyno kokybe ir tradicinės vyndarystės propagavimu. O legenda pasakoja, kad viduramžiais Florencijos ir Sienos miestų gyventojai, neapsikentę nenutrūkstamų tarpusavio karų dėl teritorijos, nusprendė viską išspręsti gan neįprastu būdu. Buvo išrinkti du raiteliai, vienas florentietis, kitas sienietis, kurie gaidžiui pragydus turėjo pajudėti iš kiekvienas iš savo miesto, jų susitikimo vieta ir turėjo tapti valdų riba. Sieniečiai pasirinko baltą gaidį, vakare pašėrė ir tikėjosi, kad šis pragys anksti rytą, tuo tarpu florentiečiai savo juodam gaidžiui nedavė nė trupinėlio lesalo. Nenuostabu, kad pastarasis alkio kamuojamas pragydo dar gerokai prieš aušrą, Florencijos raitelis išjojo ir sutiko savo priešininką belikus 12 km iki Sienos. Taip juodojo gaidžio dėka Chianti regionas atiteko Florencijai, o tuo pačiu ir įgyjo simbolį.