Vernaccia di San Gimignano (liet. Vernačia di San Džiminjano) – tai vienas iš seniausių Italijos vynų, kurio istorija neatsiejama nuo nepaprastai gražaus ir įdomaus San Gimignano miestelio. Manoma, kad vynuogienojai į miestelio apylinkes atkeliavo iš gretimo Toskanai Ligūrijos regiono XIII amžiaus pradžioje. Kiek vėlesniuose dokumentuose pažymima, kad kiekvienas ne San Gimignano ir apylinkių gyventojas, perkantis čia gaminamo balto vyno, privalo susimokėti papildomą mokestį. Tad jau viduramžiais Vernaccia buvo paklausti. Tą neabėjotinai patvirtina ir Dante Alighieri „Dieviškojoje komedijoje“ minėdamas būtent šį vyną, o ir Michelangelo savo užrašuose minėjo šį „nepaprastai gaivų“ gėrimą. Didis vyno žinovas ir mylėtojas popiežius Paulius III primygtinai reikalavo San Gimignano gyventojų mažiau rūpintis menu ir mokslu, bet daugiau dėmesio skirti vyno gamybai („tai puikus gėrimas ponams, didelė nuodėmė šio krašto, kad jo negamina“).

Prabėgus viduramžiams ir renesansui vernaccia gamyba sustoja ir atgyja tik po II-ojo pasaulinio karo. Vyno gamintojai netikėtai prisimena senąsias vietos vyno gaminimo tradicijas ir jas atgaivina ypač sėkmingai – 1993 m. Vernaccia di San Gimignano vynui suteiktas DOCG (it. Denominazione di Origine Controllata e Garantita, t.y. garantija, kad vynas pagamintas pagal ypatingai griežtus reikalavimus ir tik tam tikroje teritorijoje).

Vernaccia vynas paprastai yra gelsvos spalvos su auksiniais atspalviais, kurie išryškėja vynui bręstant. Kvapas gaivus, vaisinis, skonis harmoningas, sausas, jaučiami vaisiai, migdolai. Tai puikus vynas prie žuvies patiekalų, baltos mėsos ir daržovių.