Turbūt esate girdėję, kad Kinijoje Naujieji metai švenčiami vėliau negu mums įprastieji. Šios šventės, dar vadinamos Pavasario švente, data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Tačiau kas galėtų tikėtis, kad Toskanoje Naujieji metai švenčiami kovo 25-ąją dieną? Tad jei atostogas Toskanoje leidžiate ankstyvą pavasarį, nepraleiskite progos dar kartą švęsti Naujuosius metus.
Capodanno Fiorentino
Florentietiškieji Naujieji metai (it. Capodanno fiorentino) švenčiami kovo 25-ąją. Florencijoje nuo senų laikų buvo stiprus Šv. Marijos kultas, tad naujųjų metų dienai buvo pasirinkta būtent ši data – devyni mėnesiai prieš Kristaus gimimą. Mažo to, nuo viduramžių iki pat 1750-ųjų metų Florencijoje ši diena buvo ne tik simbolinė šventė, bet ir oficiali naujųjų metų pradžia. Nors bene visoje Europoje galiojo Grigaliaus kalendorius, Florencijos miesto vadovai neteikė tam per daug reikšmės. Nenustebkite – viduramžiais tai buvo visai normalu. Kūrėsi miestai-respublikos, kurios nepriklausomybei išreikšti naudojo savus pinigus, svorių ir ilgių matus, na ir žinoma – kalendorius. Tik įsivaizduokite visą šią painiavą!
Dabar Florentietiškieji Naujieji metai švenčiami rengiant iškilmingą istorinę eiseną, kuri prasideda šalia Palagio di Parte Guelfa rūmų, tęsiasi centrinėmis miesto gatvėmis ir baigiasi SS. Annunziata bazilikoje. Čia nešamos ir aukojamos baltos lelijos.
Capodanno Pisano
Florencija – ne vienintelis Toskanos miestas, kuriame Naujieji metai buvo švenčiami pagal individualų miesto kalendorių. Tad kitas miestas, švenčiantis Naujuosius metus kovo 25-ąją – pasvirusio bokšto miestas Piza (it. Capodanno pisano). Kaip ir florentiečiai, Pizos gyventojai nutarė susieti Naujuosius metus pavasario švente ir Šv. Marijos kultu. Žinomas dokumentas, parašytas 985-aisiais, patvirtinantis, kad jau tuomet naujieji metai mieste buvo švenčiami kovo pabaigoje. Pizos kalendorius galiojo iki 1749-ųjų, kuomet Toskanos Didysis Kunigaikštis Francesco I di Lorena visame regione įvedė Grigaliaus kalendorių.
Įdomiausia tai, kad Pizos kalendorius galioje ir daugybėje kitų, net ir tolimų kraštų – Portovenere ir Civitavecchia miesteliuose, Gorgonos, Kaprajos, Elbos, Pianosos salose, Korsikoje, Sardinijoje, Balearuose, Gaetoje, Reggio Calabrijoje, Tropėjoje, Lipario saloje, Trapanyje, dalyje Tuniso, Alžyro, Egipto, Palestinos, Sirijos, taip pat Azovo mieste ir net Kostantinopolyje.
Dabar Pizos naujųjų metų šventė prasideda Stebuklų Aikštėje esančioje Pizos katedroje: kovo 25-osios vidurdienį čia susirinkusieji laukia, kol pro vieną apvalų katedros langą pašvies saulė, o jos spindulys kris ant marmurinio kiaušinio, užkelto ant aukštos kolonos. Po to šventę tęsia iškilminga eisena (it. Corteo storico della Repubblica Marinara).
