Livorno, įsikūręs Viduržemio jūros pakrantėje, apie 100 km atstumu nuo Florencijos, yra ideali vieta gero maisto mėgėjams, o ypač tiems, kurie negali gyventi be šviežios žuvies ir jūros gėrybių. Tradicinė Livorno virtuvė pasižymi skonių ir patiekalų įvairoje. Tiesą sakant, daugelis iš jų yra žinomi ir mėgstami visoje Toskanoje (šiuo patiekalus atpažinsite iš pavadinimo – visi jie baigiasi žodžiais alla livornese, reiškiančiais “livornietišku stiliumi”). Žymiausias be konkurencijos uostamiesčio patiekalas – cacciucco (tarti kačiuko) – žuvies ir jūros gėrybių sriuba su duona, tačiau ir be jo šiame mieste yra ko paragauti. Tad šį kartą – tradicinė Livorno virtuvė ir jos “žvaigždės”.
Užkandžiai
Cruditè di mare. Šviežios žalios krevetės, midijos, austrės, kefalės yra klasikinis livornietiškas užkandis. Jei žalios jūros gėrybės ne prie širdies, rinkitės carpaccio di tonno. Tai citrinos sultyse marinuotas tuno karpačas.
Spadellata di cozze e vongole. Midijų ir moliuskų “sriuba”, pateikiama su skrudinta duona. Nenustebkite, nes sriuba nėra tiksliai patiekalą apibūdinantis žodis – midijos ir moliuskai kaitinami keptuvėje su šiek tiek aliejaus ir prieskoniais, vėliau užpilamos baltu vynu. Patiekiamos giliame dubenyje be papildomo skysčio, tik su skrudintos duonos riekelėmis. Kartais porcija būna labai didelė!
Torta di ceci. Vienas žinomiausių Livorno patiekalų – iš avinžirnių miltų, vandens ir šlakelio aliejaus gaminamas “tortas” (panašesnis į maždaug 1 cm aukščio blyną). Dažnai patiekiamas su stracchino sūriu. Užkandinėse galima rasti sumuštinį “5&5“ – bandelę su torta di ceci per vidurį.
Pirmieji patiekalai
Spaghetti con il favollo. Spagečiai su geltonojo krabo, gyvenančio prie Livorno krantų, mėsos padažu.
Cacciucco. Pats žymiausias ir labiausiai vietinių garbinamas Livorno patiekalas, turintis gilias šaknis. Sakoma, kad jis atsirado tais laikais, kai vargingai gyvenantys žvejai neišmesdavo net menkiausios sugautos žuvelės, krabo ar midijos, ir iš jų virdavo sriubą. Cacciucco gaminamas iš mažiausiai šešių skirtingų jūros gyventojų, pomidoro, alyvuogių aliejaus, patiekiamas su skrudinta duona.
Riso nero. Juodos spalvos ryžiai su kalmaro gabalėliais (juoda spalva gaunama įmaišius kalmaro kraujo, kuris yra tamsiai mėlynos spalvos).
Antrieji patiekalai
Triglie alla livornese. Raudonosios kefalės (rausvos spalvos žuvys), keptos pomidorų tyrėje su prieskoninėmis žolelėmis.
Stoccafisso alla livornese. Džiovinta menkė, kepta su svogūnais, pomidorais ir baltuoju vynu.
Acciughe alla povera. “Vargani ančiuviai” – taiip vadinasi citrinų sultyse marinuoti ančiuviai.
Saldumynai
Castagnaccio. Iš kaštonų miltų keptas pyragas.
I cenci. Į žagarėlius panašūs sausainiai, kepami karnavalo ir Velykų laikotarpiu.
