Bene daugiausia neįprastų ir gerų vietų pavalgyti galima rasti Toskanos pajūryje. Čia nesunku aptikti ne tik prabangių žuvies ir jūros gėrybių retoranų, bet ir įtarimą keliančių užeigėlių, į kurias kiek nedrąsu įkelti koją. Dar smagiau, jei virtuvės šefas pasitaiko kiek keistokas, gal buvęs jureivis, o gal šiaip kiek kvaištelėjęs jūros mylėtojas. Vienaip ar kitaip, ką nors įdomaus rasti čia tikrai nesunku.
Italai, tiksliau toskaniečiai, Livorno vadina Toskanos Neapoliu. Ne taip keista – čia prasideda narkotikų kontrabandos kelias, iš čia konteineriuose išgabenami mirusių ir tėvynėje ilsėtis panorusių kiniečių kūnai… Tačiau Livorno gali pasigirti dviem Medičių šeimos tvirtvėmis, plačiausiu Europoje tiltu ir kanalų sistema, vadinama „Venezia“. Iš Livorno keltai plaukia ne tik į Sardiniją ir Korsiką, bet ir daugelį kitų Viduržemio jūros uostų.
Visai netoli pakrantės, Mazzini aikštėje, pirmąjame gyvenamojo pastato aukšte įsikūrusi „Stuzzicheria di Mare“ (liet. „Jūros užkandinė“). Vieta neišvaizdi, todėl atsitiktinai praeidama pro šalį tikrai neužsukčiau. Ignoruoti užkandinę tampa dar lengviau žvilgtelėjus į vidų – pirmoji jos patalpa – žuvies parduotuvė. Čia kiekvieną rytą iš šalia esančio uosto atkeliauja šviežia Viržemio jūros žuvis ir jūros gėrybės. Tačiau atėjus vakarui ant durų atsiranda meniu, o ilgo koridoriaus gale atsiveria nedidukė salė, bemaž 20-čiai žmonių – taip gimsta „Jūros užkandinė“.
Taigi praeinu pro žuvies vitrinas, šimtai mažų akyčių nulydi mane koridoriumi – vienai iš jų lemta keliauti į mano lėkštę. Tuo tarpu šmaikščiai nusiteikęs tatuiruotas padavėjas pasodina prie staliuko popierinėmis neaiškios spalvos staltiesėlėmis, o po akimirkos grįžęs jau klausia, ko norėčiau vakarienei. Meniu – nė nesvajok! Tada su pasitenkinimu ir neatsikvėpdamas ima vardinti vakaro patiekalus. Užkandžiui išsirenku „Crudità“, pirmąjam patiekalui „Spaghetti allo scoglio“, o antrajam „Fritto misto“. Prie viso to puikiai tinka ąsotėlis balto namų vyno.
„Crudità” arba „Žaliasis užkandis“ žvelgia į mane – šviežios austrės, midijos ir krevetės. Šiek tiek alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių ir šviežiai maltų pipirų. Visa tai šiandien rytą dar leido jūros dugne, tad galiu neabejoti šviežumu. Dėl skonio – čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. O štai aš sudorojusi šią lėkštę visgi konstatuoju, kad midijos man labiau patinka apdorotos, nei žalios.
Padavėjas pasveikina įveikus patiekalą ir neužilgo atneša spagečius. Turiu prisipažinti, kad „Spaghetti allo scoglio“ yra vienas mėgstamiausių mano patiekalų, tad būdama prie jūros niekada nepraleidžiu progos jo paragauti, o kartais pasigaminu ir namuose. Naminis scoglio niekada neprilygsta restoranui – juk viskas priklauso nuo šviežių jūros gėrybių. Pagrindiniai patiekalo ingredientai – vidutinio storumo spagečiai (tie, kurie verda vidutiniškai 11 min.), midijos, moliuskai, krevetės, kalmarai, aštunkojai, pomidoriukai, šiek tiek česnako ir alyvuogių aliejus. Viskas pagaminta idealiai, tad patieko greitai nelieka.
Galiausiai atkeliauja ir „Fritto misto“. Čia tradiciškai patiekiami apskrudintos krevetės ir vėžiai, kalmarų žiedai ir mažyčiai aštunkojai, garnyrui – keptos bulvytės. Viskas itin skanu ir jokio aliejaus pertekliaus ar po to patiekalo liekančio sunkumo jausmo. Bene visi patiekalai atkeliauja metalinėse lėkštėse, įrankių po kiekvieno iš jų niekas nepakeičia – aukščiausios klasės stalo taisykles ir manieras čia galite pamiršti. Vienintelis dalykas, kurio netrūksta – tai skanaus, labai skanaus maisto. Beje, jei užsisakysite žuvies, ją išsirinksite iš esančių parduotuvėlėje ir galėsite drąsiai prašyti iškepti ją taip, kaip tik pageidaujate. Vakarienės pabaigai – vietiniai cantuccini ir ricciarelli su saldžiu vin santo. Trijų patiekalų vakarienė vienam asmeniui 25-30 eur.
Stuzzicheria di Mare
Piazza Mazzini 66, Livorno
Tel. 0586881121
www.stuzzicheriadimare.it
