Kaštonai. Aukšti ir vešlūs kaštonų medžiai Elbos salos ušlaitus dengia nuo XIV amžiaus. Tad ir patys karštonai čia vartojami nuo seniausių laikų – švieži, džiovinti ar paversti į karšonų miltus – jie tapo neatskiriama Elbos virtuvės dalimi.
Grybai. Elbos saloje auga daugiau nei du šimtai grybų rūšių, dažniausiai jie randami ąžuolų giraitėse, kurių saloje netrūksta. Pačios populiariausios ir virtuvės šefų mėgstamos rūšys – baravykai (it. porcino) ir karališkoji mumirė (it. ovulo). Pastarasis – skydabudinių šeimos valgomas grybas, turintis labai geras maistines savybes, Lietuvoje nesutinkamas.
Medus. Gausybės žydinčių augalų dėka Elba didžiuojasi čia sunešamu įvairių skonių ir spalvų medumi: kaštonų, eukaliptų, rozmarinų – tai tik keli pavyzdžiai medaus, kurio būtina paragauti.
Alyvuogių aliejus. Skirtingose Elbos salos dalyse gaminamas skirtingas aliejus. Elbos salos gyventojai, spaudžiantys alyvuogių aliejų, laikosi tų pačių tradicijų ir gamybos būdų, kaip ir Toskanoje. Elbos salos alyvuogių aliejus pasižymi sodriu skoniu ir intensyviu aromatu.
Žuvis. Didžiąją dalį Elbos salos gyventų raciono sudaro šviežia žuvis ir jūros gėrybės, pagardintos vietiniais prieskoniais. Jūra aplink Elbos salą saugoma nuo užterštumo, tad tai garantuoja aukščiausią žuvies kokybę. Būtina paragauti: midijų, moliuskų, krevečių, pelamidžių, doradų.
Duona. Žymiausi Elbos salos miltiniai patiekalai: „Schiaccia Briaca”, „Corolli”, „Pane Dolce del Marinaio”, „Cantuccini alle mandorle”, „Cantuccini all’anice”, „Schiacciunta”, „Pane Ferettato” ir „Frangette”. O štai bene įdomiausia duona – „sportella”, kuri dovanojama šv. Velykų proga tikintis padidinti vaisingumą.
Schiaccia Briaca. Tai duona, kurios tiesiog būtina paragauti! O jos istorija tokia. Nuo XIII a. iki XVI a. Elbos salos gyventojus nuolat puldinėjo piratai saracėnai, o vienu metu sala buvo valdoma ispanų. Būtent pastarųjų įtaka jaučiama schiaccia briaca (liet. girta duona) recepte. Ši duona – tai duona su riešutais, razinomis ir džiovintais vaisiais ir būdavo gaminama ilgam laikui išplaukiantiems jūreiviams. Mielių ir augalinių riebalų dėka ši duona ilgai negesdavo ir būdavo labai maistinga. Na o nuo XIX amžiaus į šios duonos tešlą būdavo įmaišoma ir raudono vyno.
Vynai:
Elba Aleatico D.O.C. Raudonojo Elba Aleatico vyno aromatas stiptus ir atkaklus, o skonyje juntamos juodosios vyšnios, džiovinti vaisiai ir medis.
Elba Ansonica D.O.C. Baltasis Elbos vynas, kurio spalva varijuoja nuo vo gelsvo iki aukso spalvos, kvapas intensyvus, skonis harmoningas, vaisinis.
Elba Bianco D.O.C. Laikytas tinkamoje temperatūroje išlieka puikiu baltu vynu net po dviejų metų, praleistų butelyje. Kvapas intensyvus, jaučiami gėlių ir prieskoninių žolelių aromatai.
Elba Rosso D.O.C. Rubino spalvos raudonas Elbos vynas. Skonis pilnas, stiprus, jaučiami vaisiai.
Kiti vynai: Elba Rosato, Moscato, putojantis Elbos vynas.
Likeriai. Nuo senų laikų Elbos saloje gyvuoja tradicija namuose gaminti citrusinių vaisių, renkamų Sant‘Andrea vietovėje, likerius. Tad ir šiandien Limoncino ir Arancino yra tradiciniai Elbos likeriai, gaminami laikantis senųjų tradijų ir iš kartos į kartą perduodamų receptų. Paprastai citrininiam ir apelsininiam likeriams pagalimti naudojami citrinos/apelsino žievelė, vanduo, cukrus ir spiritas. Šie likeriai – puiki ir skani priemonė virškinimui pagerinti po sočių pietų ar vakarienės. Kiti likeriai: Crema di Limoncino, Ciliegino ir Liquore di Mortella.
Grappa. Grappa – tai iš vynuogių pagaminta degtinė. Elbos saloje galima rasti įvairių pavadimų.
Credits: www.aptelba.it
SKAITYKITE
Gražiausi Elbos salos miesteliai
Tipiški Elbos patiekalai. Eksperto patarimai
Ką veikti Elbos saloje (I dalis)
