Italian recipesItališki receptai

Itališki receptai. Tikra itališka pica

pizza alla napoletanaŠios Sekmadienio recepto rubrikos tema – pica. O kas kitas apie legendinį itališką patiekalą gali papasakoti geriau, negu italas? Tad šiandien istoriją ir receptą jums parengė Federico.

Pasaulyje turbūt nėra geriau žinomo itališko žodžio už “pizza”, na o pica, be jokios abejonės, yra mūsų nacionalinis patiekalas. Aš asmeniškai niekada nesu sutikęs tautiečio, kuriam nepatiktų pica. Turiu omenyje – tikra itališka pica. Sakau “tikra itališka”, mat šis patiekalas paplitęs po visą pasaulį, o kiekviena šalis jo receptą pritaikė pagal savo poreikius ir skonius.

Tačiau dabar grįžkime į praeitį ir pažvelkime į tai, kaip, kur ir kodėl atsirado legendinė pica. Dažnai teigiama, kad pica atsirado labai seniai, dar prieš etruskus ir Romos imperiją. Naudodami panašius ingredientus net ir senovės egiptiečiai gamino į picos padą panašią duoną. Tačiau mano numone, apie itališką picą galime kalbėti nuo tos akimirkos, kai jos gamybai imtas naudoti pomidoras.

Manoma, kad pica praėjo plisti XVIII amžiuje Neapolio apylinkėse, ten, kur vietiniai skurdžiai paprastai keptai krosnyje tešlai gardinti ėmė naudoti pomidorų tyrę (it. pommarola). Kadangi toks patiekalas buvo skanus ir beveik nieko nekainavo, jis labai greitai paplito visoje Italijoje.

Žinoma, neapoliečiai nepaprastai didžiuojasi pica ir visais būdais stengiasi pišsaugoti originalų jos receptą. Kartai tai primena šventą ritualą su daugybe taisyklių! Patys griežčiausi picų kepėjai neapoliečiai teigia, kad tėra dvi tradicinės picos rūšys – Marinara ir Margherita. Visa kita – išsigalvojimai. Tiesa, ir Florencijoje galima rasti rasti picerijų, pavyzdžiui Caffé Italiano, kur galite paragauti vos tris skirtingas picas – Marinara, Margherita ir Napoletana. Na o jeigu paprašysite užpilti kečiupo ar majonezo ant picos, būsite paprasčiausiai išvarytas lauk.

Marinara – pati seniausia picos rūšis, kurią sudaro tik picos padas, pomidorų tyrė, česnakas ir raudonėlis, dažnai gąsdina turistus. Ne kartą mačiau juos sutrikusiais veidais ir klausimu, ar tik picos kepėjas nieko nepamiršo. Tačiau galiu užtikrinti, kad pica Marinara yra puiki, o jos skonis atskleidžia tikrąją itališką picą ir jos istoriją. Beje, vardą pica gavo iš neapoliečių žvejų, kurie po naktinės žvejybos grįžę į uostą valgydavo šią picą.

Bene pati žinomiausia pasaulyje yra pica Margherita, pagaminta iš picos pado, pomidorų tyrės, mozzarella sūrio ir baziliko lapelių. Pasak legendos, vienas picos kepėjas iš Neapolio šią pica pagamino Italijos karalienei Margherita di Savoia. Trys šios picos ingredientai turėjo atkartoti Italijos vėliavos spalvas – žalia, balta ir raudona.

Picą Napoletana galima laikyti trečiąja tradicine picos rūšimi, atsiradusia kiek vėliau. Jos pagrindiniai ingredientai tokie patys kaip ir Margherita, tačiau papilomai dedami ančiuviai ir kaparėliai.

XX amžiuje bene kiekvienas Italijos regionas picai naudojo tik jam būdingus ingredientus – taip atsirado Capricciosa, Quattro Stagioni, Quattro Formaggi ir daugybė kitų. Nenustebkite užsukę į piceriją, kuri siūlo iki 100 rūsių picų.

Na ir pabaigai, jei Florencijoje ieškosite geros neapolietiškos picos, galite drąsiai keliauti į Caffé Italiano (tik neišsigąskite picos kepėjo!) arba į Pizzaman (jie turi picų kepėjų mokyklą). Jei norite paragauti sicilietiškos picos (jos padas žymiai plonesnis ir traškesnis), užsukite į Finisterrae. Na o tipišką toskanietišką picą kepa I Ghibellini arba Antica Porta.

Ir nors gardžia picą iškepti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, mokytis ir bandyti visada verta. Tad galite išbandyti Pizza Napoletana receptą. Pizą galite patiekti su šaltu alumi arba raudonu vynu (jokiu būdu ne baltu).

Ingredientai

Tešla (4 picos, 30 cm pločio):

• 600 ml vandens

• 6 šaukštai alyvuogių aliejaus

• 2 šaukšteliai cukraus

• 20 gr smulkios druskos

• 25 gr alaus mielių

• 1 kg miltų

Įdaras

• 800 ml pomidorų tyrės

• 2 šaukšteliai raudonėlio

• 800 g. mozzarella sūrio

• 24 sūdyti kaparėliai

• 16 aliejuje konservuotų ančiuvių file

• 4 šaukštai alyvuogių aliejaus

• Šiek tiek druskos

Paruošimas

Tešla:

• Supilkite miltus į dubenį ir viduryje suformuokite duobę.

• Stiklinėje vandens ištirpdykite mieles ir cukrų, gerai išmaišę supilkite į miltus.

• Kitoje stiklinėje su drungnu vandeniu ištirpdykite druską, supilkite aliejų, išmaišykite ir supilkite į miltus.

• Pamažu maišykite miltus su vandeniu, supilkite likusį vandenį, minkykite tešlą rankomis. Jei gavosi kiek per skysta, įberkite šiek tiek miltų.

• Suformuokite tešlos kamuolį, įdėkite į švarų dubenį, uždenkite švariu audiniu ir palikite valandai.

Pica:

• Iš iškilusios tešlos suformuokite keturias 30 cm pločio picas.

• Dubenėlyje išmaišykite pomidorų tyrę, alyvuogių aliejų, raudonėlį ir šiek tiek druskos. Nepersūdykite, nes kaparėliai ir ančiuviai yra sūrūs.

• Gautą tyrę paskleiskite ant picos pado, išdėliokite riekelėmis supjaustytą mozzarella sūrį, ančiuvius ir kaparėlius.

• Kepkite 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 250°.


ŽIŪRĖKITE


SKAITYKITE

Tikra itališka pica. Kaip pasigaminti neapolietišką tešlą?

Itališki receptai. Tikras itališkas pomidorų padažas